21-asis jaunučių chorų festivalis "Vilniaus vieversėliai"

     Šių metų kovo 21 dieną, vykstant pavasario lygiadieniui, gužėjo Vilniaus muzikos mokyklų jaunučių chorai  į „Vilniaus vieversėlių“ 21- ąjį festivalį. Šiais metais festivalio išvakarėse įvyko unikalus gamtos reiškinys -  pilnas Saulės užtemimas, kuris jau prieš savaitę  prikaustė  visų dėmesį, žadėjo nepamirštamus vaizdus.

     Tikriausiai šis reiškinys nenuvylė savo įspūdžiu jį regėjusius.

    Bet štai „Vieversėlių“ festivalio rengėjai buvo  jau sunerimę, ar nenublanks  „Vieversėlių“ renginys po tokių įspūdžių, ar vaikai turės jėgų  ir noro dalyvauti koncerte . Ir oras tądien, po karštos penktadienio saulutės buvo  gerokai subjuręs, lietingas ir šaltas, visai nedraugiškas festivaliui. Bet, pasirodo, visiškai veltui būgštavo organizatoriai – „Vieversėliai“ yra niekuo neužgožiami; festivalio dalyviai kaip ir kasmet su  didžiausiu džiaugsmu ir entuziazmu dalyvavo  patys  ir   noriai, įdėmiai klausėsi draugų dainavimo iš kitų muzikos mokyklų.

     Šiemetiniai  „Vieversėliai“, vykę   su devizu „ Etnografinių regionų  metai“, buvo  išties ryškūs ir įsimintini. Žavėjo nuotaikingi festivalio dalyvių prisistatymai (beje, prisistatymuose vyravo žemaičių tarmė!), išradingos lietuvių liaudies dainų išdailos; klausytojo ausį glostė retai skambantys arba visai pirmą kartą išgirsti  choriniai kūriniai. Šių eilučių autorei norisi išskirti kiekvieno festivalio choro vieną įsimintiniausią kūrinį: tai  energingas, su efektingais judesiais „Striukum bukum bukum bukas“ („Liepaičių“ 1kl. choras),  rustikinė, plataus alsavimo piemenų daina „Pasterka“ (M.K.Čiurlionio menų m-kla), tikslūs ir preciziški „Akmenukai“ (Karoliniškių  m-kla), išraiškingas, ansambliškas kūrinys „Esu aš muzikantas“ (Algirdo m-kla), spalvingi, akvareliški, tikslūs „Sausra“ ir „Sniegas“ ( „Liepaičių“ jaunučių choras). Pirmąją koncerto dalį užbaigė  gyvybinga  jungtinio choro  atlikta daina „Pempel pempel“, kurią labai įtaigiai ir veržliai dirigavo mokytoja Jurgita Dirgėlaitė. O dainai ne mažiau energingai pritarė 4 klasės mokinės Medeinos  Vilums mušamas būgnas ir visų festivalio dalyvių grojimas... spėkit, kuo? – ogi šukomis! Vat, kaip būna tuose “Vieversėliuose”!

     Antroji festivalio dalis buvo kiek ramesnė, bet taip pat nestokojo įdomių  kūrinių.

Išskirčiau  šviesias  ir viltingas „Velykas“ („Liepaičių“ 2 kl. choras), šiltą, lyrišką „Mano  mamytė“ (B. Jonušo mokykla), džiugų, pavasarišką „Vyturį“ („Lyros“ m-kla), trankų, liaudišką, smagų „Duosiu Petrui pupų bliūdą“ (B. Dvariono m-kla), artistišką, įsimintiną, skambų  „Linksmąjį įsidainavimą“ („Liepaičių“ 3kl. choras).

     Festivalį užbaigė nuoširdi ir jausminga S. Šiaučiulio „Gimtoji kalba“, šiltai, įkvėptai diriguojama mokytojos Ninos Timofejevos. Daina lydėjo banguojanti trispalvių, miestelių herbų jūra - tai festivalio dalyviai  mojavo savo tėvelių ir senelių gimtųjų kraštų vėliavomis...

     Abi festivalio valandos pralėkė  nepastebimai. Kiek pavargę, bet laimingi  festivalio dalyviai skubėjo dalintis savo įspūdžiais  su artimaisiais, o  veiduose švytėjo nebylus pažadas – iki kitų „Vieversėlių”!

    Festivalio akimirkos...

Parengė

Diana Mickevičiūtė, II kl. Choro mokytoja